Prajojusi Ferrari, ateinu pas žirgelį Douph.
- Nu, kaip sekasi, eržile mano,- įilindusi į gardą su šepečiais, plekšteliu mažiui per dubcę.- Žiūriu suburbulėjai.
Įteikiu dičkiui keletą obuolių ir jį išsivalau.
- Žinok, šiandien pajudėsi, pakrutėsi, kol visiškai meškiu nepavirtai,- nusijuokiu ir padėjusi šepečius į vietą, prisinešu invnetorių.
Ant Doupg nugaros uždedu pobalnį,ir balną su paminkštinimu. Paskui užsegu kamanas, apvynioju bintus ir per petį persimetu poponą.
- Keliaujam lašinių pakrutinti,- linksmai pranešu ir išsivedu Douph į išjodinėjimo maniežą.
Grįžtam po geros valandėlės. Eržilas pridusęs puola lakti. Nubalnoju jį ir ištrinu šienu.
- Žinau, kad pavargai, bet užtat geriau jausies, kad netinginiavai.
Sunešu šieną į karutį ir išvežu duobėn. Po kiek laiko grįžtu su gardiniu poponu ir juo apkloju eržilėną.
- Tai ką, jau paliksiu tave,- atsiveikinu ir išeinu iš arklidės.