Pagrindinis maniežas.

Temos pavadinimas: Re: Pagrindinis maniežas. Št. 11 14, 2009 5:47 pm

Atsivedu Ferrari ir iš dešinės žąslų pusės prisegu kordą. Kadangi manieže nieko nėra, nusprendžiu, jog niekam nekliudysiu, jeigu pravaikysiu Ferrari čia. Pradžioje einu šalia kumelės visą ratą manieže. Tada jį šiek tiek pasiauriname. Kai kumelė prasivaikšto, nueinam į maniežo vidurį ir aš išilginu kordą ir caktelėjimu paraginu mažylę. Ši iškarto pradeda greičiau eiti rateliu per kordos ilgį. Dar kart cakteliu liežuviu ir Ferrari jau risčiuoja.
- Šaunuolė. Labai gerai dirbi,- pagiriu savo šaunuolytę, o ši jau įsilekia zovadėle.
Po kiek laiko sustabdau mažiukę ir persegu kordą į kitą žaslų pusę. Mažylė vėl viską praeina iš naujo. Vėl greitina žinginę, tada risčiuoja ir galiausiai zovaduoja.
- Mažiuke, man tavo zovadėlė šiek tiek į skačkes neša.
Ryžė sustoja ir pasuka link manęs.
- Ei, argi liepiau sustoti? Greit man! Tuojaus krosiuką bėgsi!- pajuoku ir vėl paraginu mažylę.
Dabar jau išdykėlė pradeda lėkti kaip pasiutus ir ša ją vos išlaikau.
- Na gerai, eikš čia,- prisitraukiu Ferrari ir nusegu jai kordą.- Padūk.
Ryžiukė greit nuo manęs atitrūksta ir pradeda šėlti po visą maniežą. Galiausiai pradeda trankyti visas kliūteles, bandydama per jas peršokti.
- Na gerai, užteks jau,- tariu ir Ferrari prei manęs prišuoliuoja. Keliaujam jau namučio, dar turiu vieną žirgelį prižiūrėt.
Sutvarkau viską ką išvartėm ir mes iškeliaujam į arklidę.

Temos pavadinimas: Re: Pagrindinis maniežas. Št. 11 14, 2009 6:03 pm

Atsivedu Zuzą. Pilnai priveržiu balną, išsitraukiu kilpas, susitvarkau pavaduką ir užšoku ant jos. Nusireguliuoju norimą balnakilpių ilgį ir blauzdele spustelėju ryžiukę. Ši nieko nelaukia ir be priešinimųsi pradeda žingsniuoti. Apėjus 4 ratelius keliamės risčią. Subėgame 10 ratelių ir vėl žingsniuojame. Tada iškart keliame aliūrą ir zovaduojame keletą minučių. Kai jau būna šioks toks apšilimas, padaro keletą sukinukų, aštuoniukių ir prasiplatiname risčią. Įdedame į apšilimą dar keletą voltukų, žingsnio platinimų ir siaurinimų, o tada jau ruošiamės eilutei kavalečių. Iš akies nustatau, jog išdėstymas mums tiks, o tada paruošiu Zuzą risčion ir apsukus pusvoltį, pradedam kavalečių eilutę. Pirmą pusę subėgame švariai. Kelių žirgnsių tarpelis ir dar viena kavalečių virtinė. Ją subėgame su vienu nudaužimu, ir tai tik dėl mano žioplumo. Kadangi kavalečių kartot galim tik vieną puselę, nusprendžiu tik pasisukinėt manieže. Trumpam, kad Zuza atsigautų, mes pavaikštinėjame, o tada iškarto keliam į zovadą. Vienu metu būna prabėgimas pro kliūtį ir Zuza jau ruošiasi šokti, tik aš spėju pasukti ją dešiniau ir ši nusiramina.
- Nagi ramiau,- paploju rausvukei per kaklą ir susilėtinu į risčią. Dar keik pabėgam ir galiausiai Zuzė visai pašėla. Bėga į kliūtis, tranko kavalates ir griauna maniežą.
- Viskas, ramiai!- sudrausiminu ją ir greit nušokusi prisegu kordą.- Kad jau nori, pašokinėsi.
Išilginu kordą ir pravedinėju Zuzi pro neaukštas kliūteles. Ji jas sušoka tikrai švariai.
- Na, tai gal jau keliaukim pasiilsėti. Nueisim į kokią prausyklą, nes tu pernelyg sušilusi.
Nusegu kumelei kordą ir už vadelių išsivedu ją atsigaivinti.

Temos pavadinimas: Re: Pagrindinis maniežas. Sk. 11 15, 2009 2:48 am

Ateiname su Agaro. Manieže jau yra keletas raitelių, tad liūdna nebus. Tarp jojančių atpažįstu ir groom'us Andrių ir Kristiną.
- Sveikučiai, tai ką, jau ir jojate?- paklausiu jų.
- Aha. Ėjom pro žirgyno žirgų arklidę ir pamatėm šiuos mažylius, taigi nusprendėme juos prajoti.
- Aišku. Nu, o spėkit ką aš čia turi,- paploju Agaro per kaklą.- Pats tvirčiausias hanoveriukas. Ėjau pro šalį, radau garde, tai pasiimiau prasivaikštinėti
- O, tai labai gerai. Prasivaikštinės gražuolis. Pala, juk čia Agaro?
- Tep, pats tikriausias Agariukas. Visas išaugęs, išgražėjęs mano Agariulis.
- Tai jau tikrai,- į mūsų su Kriste pokalbį įsiterpia Andrius.- Manau, kad jis tvirčiausias iš visų žirgyne laikomų žirgų. Kiek žiūrėjau, visi tokie gležnučiukai.
- Na, gali būti. Juk ilgai jais niekas nesirūpino, tai visi arba labai kūdi, arba stori kaip patrankos. Reik juos praganyti.
Palieku groom'us jodinėti ir kiek pailginu kordą, kad maniškis galėtų prasibėgioti. Risčios metu, stebiu jo kojeles. Toks jausmas, kad bėris skrenda ir tuo pačiu grakščiai nusileidžia ant raumeningų kojų. Negaliu atsidžiaugti savo naujokėliu.
- Ėė, Dream,- pašaukia mane Kristė.- Gal gali palaikyti žirgiulį, visai jis man nesijudina, noriu steką prisigriebti.
- O tu Vanessiukę gali ir be steko lengvai suvaldyti. Luktelk.
Pririšu Agarėlį prie tvirto sienos iškyšulio ir nubėgu pas Kristiną. Vanessa subrazda ir neramiai patrypčioja kojomis.
- Tau gi tereik taisyklingai laikyti kojas ir tvirtai duoti komandą. Nagi, laikykis keliais ir trauk kulną žemyn. Oo, gerai,- pagiriu, kai Kristė atlieka mano paliepimus.- O dabar tvirtai spustelk ją blauzdomis ir caktelk liežuviu.
Kristina atlieka ką liepiu ir Vanessa grakščiai risčiuoja groom'ės valdoma.
- Sakiau, kad steko nereik!
Dar šiek tiek pasibūnam ir groom'ai jau šoka nuo žirgelių.
- Tau jau einam?
- Aha, jau jaučiam, kad mažyliai pavargo.
- Na gerai.
Sutraukiu Agaro kordą ir mes šešiesie - aš ir Agaro, Kristė ir Vanessa, bei Andrius ir Douph paliekame maniežą.

Temos pavadinimas: Re: Pagrindinis maniežas. Pir. 11 23, 2009 1:09 am

Ateiname su Ferrari ir vėl randame jojančius groom'us.
- Ir vėl čia?- linksmai jų paklausiu.
- Taip. Užsinorėjom pasportuot šiek tiek. Prisijungsi?
- Žinoma. Va Ferrari prajudinti reikia.
Nukeliu poponą ir pasidedu ant plačios palangės. Susireguliuoju kilpas, persimetu pavaduką ir tvirtai užšoku ant savo mašiniukės.
Spusteliu ją blauzda ir mes pajudam iš vietos. Prisiartinu prie Kristinos. Kartu, besišnekučiuodamos apžingsniuojam keletą ratukų ir vėliau, kai įkalbu groom'ę, pradedam risčiuoti. Kristė su Vanessa greit pavargsta, tad mes su Ferrari greit jas aplenkiame ir galiausiai užsikeliam zovadą.
- Nu mes taip nemokam,- pareiškia Kristė ir nusijuokia.
- Mokat mokat,- taip pat juokiuosi.- Tik tu bijai bandyt.
Užvedu Ferrari ant žemų žemų kavalečių ir mes jas švariai subėgam.
- O va taip jau nemokat,- pasipūčiu ir užvedusi kumelę ant aukštesnės kliūtelės, ją be jokių metimų peršoku.
Groom'ai paploja ir abu sulėtina žingsnį, nes mes su Ferrari judam link kitos kliūties. Ją puikiausiai peršokę, dar labiau užriečiam nosį.
- Eik eik, juk Ferrari konkūrinė, jai čia vieni juokai,- pasityčioja groom'as Andrius.
- Vat ir ne. Aš ir pūčiuosi, nes ryžiukė - krosinė. Jai konkūre ne juokai.
Draugeliai suošia ir vėl pradeda risčiuoti. Prisijungiu prie jų. Apibėgam keletą ratelių ir visi drauge nušokę nuo žirgų iškeliaujam arklidėn.

Temos pavadinimas: Re: Pagrindinis maniežas. Antr. 12 01, 2009 3:28 pm

Atkeliaujame su Ferrari. Padedu poponą šalin ir išsitraukusi kilpas, užšoku ant žirgo. Nieko nelaukusi čiupu steką į rankas ir iš vietos raginu Ferrari risčia. Ji paklūsta ir mes šalia sienelių prabėgiojam kelioliką minučių. Vėliau keičiam kryptį ir ramiai pažingsniuojam. Spusteliu Ferrari blauzdom, bet ji toliau ramiai žingsniuoja.
- Ak šitaip,- supykstu ir pamojuoju steku.
Mažylė greit keliasi aliūrą ir zovada nešioja mane po maniežą. Apraminu ją ir energinga zovada pavirsta švelnia, ramiai zovadėle.
- Šaunuolė,- paploju ryžiukei per kaklą ir susirinkusi pavaduką, užsuku keletą pusvolčių.
Trumpam sustojam atsipūsti. Apžingsniuojame keletą ratų, o kai jėgos grįžta, iš žiniginės keliamės į energingą zovadą. Maniežų galuose iš kenterio padarom keletą pusvolčių, kol Ferrari pradeda gaudyti kvapą ir mes vėl sustojam. Kad žirgas nesušaltų, raginu jį į pusiau risčią. Jis tuomet atsipūsta, bet taip pat ir dirbdamas sušyla. Pakaitliojam tempus, pakaitaliojam kojas ir vėl į zovadą. Taip padirbam virš pusvalandžio ir iš risčios paimam patį žemiausią kryžiuką. Ferrari ramiausiai jį įveikia ir ima sekantį. Kai kliūtys pradeda aukštėti, jaučiu, jog kumelė jau nebegali.
- Na gerai, kai jau šokinėsim, tai tik krosiukus.
Žirgas, regis, nurimsta ir pasukęs galvą 90 laipsnių į maniežo vidurį, garsiai nusiprunkščia. Grąžinu galvą vieton ir aprisčiuoju dar kelioliką ratelių.
- Baigiam treniruotę,- tariu ir pavargusi nušoku nuo žirgo. Greit čiumpu poponą, užmetu jį ant Ferrari nugaros, ir kad žirgas staigiai neatšaltų išėjęs į kiemą, lėtai vedžioju jį po maniežą. Jaučiu, kaip Ferrari nurimsta, jos karšta kaip ugnis nosis atslūgsta ir ji jau pasiruošusi grįžti į gardą. Tada labiau uždengiu ją poponu ir išsivedu iš maniežo.

Temos pavadinimas: Re: Pagrindinis maniežas. Antr. 12 01, 2009 9:55 pm

Iš šalto kiemo į šiltą maniežą, ateinam su Agaro. Apvedu jį keletą ratukų, kad įsitikinti, jog kojų nesutrauks ir mažius nepersitemps. Nusiraminusi, nuimu dičkio poponą ir padedu jį ant palangės. Tuomet priveržiu balną ir išsitraukiu, bei susitvarkau kilpas. Tuomet atsispyrusi, užšoku ant eržilo nugaros ir pričiupusi steką, pasiraginu jį į risčią. Po kelių ratukų, stojam, pasiglostom ir vėl tęsiam. Trumpai pavaikščiojam ir užsikeliam zovadą. Energingai apzovaduojam keletą ratų aplink visą maniežą ir vėl keliaujam ristele. Maniežo viduryje padarom sustojimą ir iš vietos keliamės kenteriu. Po tokio apšilimo, lengvai nučiuožiu iš balno ir pasiimu kordą. Nusegu vadeles nuo kamanų ir pritvirtinu kordą. Ją susitrumpinu ir nusivedu žirgą iki kavalečių. Patrumpinu Agaro kordą ir neskubėdama vedu jį per dvejas kavaletes. Žirgas keliais žingsniais, noriai jas praeina ir tempia mane pakartoti. Pastatau dar dvejas kavaletes ir užvedu Agarėlį ant jų. Šis ir vėl jas ramiai užeina ir juda, kad pakartoti. Pervedu jį per tas kavaletes dar kart ir pakeliu jas iki aukščiausio tarpelio. Tuomet pasivedu hanoverį kiek tolėliau ir patikrinu, kiek jis klauso. Cakteliu liežuviu ir šiek tiek timpteliu kordą. Agaro nieko nelaukęs pradeda risčiuoti ir po truputį didinti tempą.
- Šaunuolis,- pagiriu jį susistabdžiusi ir nuvedu prie kavalečių.
Tuomet vėl cakteliu liežuvio galu ir pradedu bėgti šalia kavalečių, kartu vesdamasi Agaro. Eržilas tvarkingai užbėga kliūteles ir jas ramiai įveikia.
Pagiriu savo eržiliuką ir sušeriu jam morką. Tuomet nusivedu jį šalin ir pasipraktikuoju jo kenterį ant kordo. Nusiraminusi, nes Agaro viską moka, pasistatau patį žemiausią kryžiuką ir pradžioje žingsniu užvedu eržilą ant jos. Šis švariai ją suvaikščioja ir man paliepus pradeda risčiuoti. Privedu jį prie mažojo kryžiuko ir kartojam iš kitos pusės, tik risčia. Tvirčiau rankoje spusteliu steką ir kai Agaro prieš kliūtį suabejoja, lengvai kepšteliu jam per subiniuką ir šis kaipmat pakyla ir prašoka kliūtelę.
- Šaunuooolis,- nutęsiu ir paploju hanoveriui per kaklą.- Nori kartot?
Žirgas pats užbėga kliūtį ir tvarkingai ją prašoką.
- Tai daugiau tavęs nebevarginsiu,- nuraminu Agariuką ir užmetusi jam poponą, vėl šokų į balną.
Daug iš žirgo neprašau, o tik žingsniuoti, kad šis atvėstų, bet nesušaltų. Pavaikštinėjam dešimt minučių ir aš šoku iš balno. Labiau užkkloju Agaro poponu ir susirenku vadeles. Jas prisegu, o kordą įsimetu kišenėn.
- Keliaujam erklidėn,- tariu ir išsivedu Agaro namučio.

Temos pavadinimas: Re: Pagrindinis maniežas. Antr. 12 08, 2009 12:53 am

Atbėgam su Ferrari. Nusegu poponą ir užmetu ant sienelės. Ten taip pat pasidedu ir steką. Tuomet ištraukiu kilpas, susireguliuoju reikiamą dydį ir nedelsdama šoko ant žirgo. Šiek tiek priliečiu Ferrari kulnais ir cakteliu liežuviu. Ši be jokių principų pradeda žingsniuoti ir be maivymusi apeina kelis ratus.
- Geraa,- pagiriu Ferrari už tokį jai nesuprantamą poelgį ir laukiu, kas bus su risčia ir zovada.
Po dar kelių ratukų žingine, keliamės risčią. Ferrari visdar be jokių galvos tampymų, spyrių, nereikmingų voltų ir rankų plėšymo žingsniuoja ratu. Tik vis labiau juda į vidurį. Palaikau vidinę blauzdą ir šią problemą sutvarkau.
- Ok, dabar risčia.
Spusteliu Ferrari blauzdom ir sulaukiu ne per greitos ir ne lėtos risčios.
- Šaunuooolė,- stipriai paploju kaklą už tokį nepriekaištingą poelgį.
Po kelių ratukų risčios, vėl pažingsniuojam o paskui iškart keliam zovadą. Nustembu, nes ryžiukė neįsilekia, o gaudo tempą ir pagal ritmą dunda manieže. Negaliu atsistebėti jai nebudingu elgesiu.
- Nu jeigu tu dar ir pastatymus atliksi, tai būsiu apšalus.
Timpteliu vidinį pavadį, kad žirgas pakreiptų galvą į maniežo vidurį, bet tuo pačiu palaikau blauzdą ir vibruoju kitu pavadžio kraštu. Vidinis pastatymas pavyksta nepriekaištinga, tad suveikiam dar ir išorinį pastatymą. Šis pavyksta dar puikiau ir Ferrari pasidaro dar kelis kartus lengviau valdoma.
- Keista,- pastebiu, kaip mažė apeidama kiekvieną ratą pristabdo prie sienelės kur padėtas stekas ir poponas, tuomet nusipurto ir kažkiek prunkšteli.- Tai tu šitaip to ilgojo steko bijai? Eik sau!
Noriu išbandyti Ferrari pakantrumą ir nuo sienelės pasiimu steką. Ryžiukė iškart pasibaido ir pradeda nešioti po maniežą. Greit ją sustbdau ir numetu steką šalin. Ferrari pradeda elgtis lyg nieko nebūtų nutikę ir otliau vykdo mano nurodymus. Dar keik prasitampom manieže ir baigiam treniruotę. Nušoku nuo žirgo, susitraukiu kilpas, atveržiu balną ir atsegu savo šalmo sagtį. Nusprendžiu nesibauginti ir steką palieku manieže, o poponą tvarkingai užkloju Ferrari ant pabalnotos nugaros.
- Šiausšiam namo,- sušnabždu ir mes paliekame maniežą.

Temos pavadinimas: Re: Pagrindinis maniežas. Sk. 12 13, 2009 11:49 pm

Atsivedu Zuzą ir akim permetu visas manieže esančias kliūteles - apie 30 - 50 cm statmenėles ir kryžiukus ir apie 1 m lygigretes.
- Hm, mums tiks,- nusprendžiu ir padedu poponą ant sienelės.
Užveržiu balną, išsitraukiu kilpas ir pamatuvusi jų ilgį, šoku į balną. Nieko nelaukusi keliu risčią susukinėju kelis, daug jėgų nereikalaujančius voltukus ir padarau kelis sustojimus.
- Na, jeigu taip ir toliau, galėsim pašokinėti ir daugiau,- suteikiu Zuzei viltį ir susitabdau ją į žinginį.
Apėjus kelis ratukus, pabandau iškart užsikelti zovadą, bet mažiukė tik aprisčiavusi pusę maniežo, sutinka zovaduoti. Pabandau dar kelis kartus, kol gaunu norimą rezultatą.
- Geraa,- pagiriu už puikų darbą savo geručiukę ir po kelių ratų zovados, vėl leidžiu jai pažingsniuoti.
Padarius šiokį tokį apšilimą, nusprendžiu patikrinti, kaip Zuzė moka keitalioti žingsnius. Pradžioje paplatinu, pasiaurinu risčią, paskui pabandau kažkiek padirbti su zovada ir apsidžiaugiu rezultatu. Leidžiu kumelytei pailsėti, o tada pranešu jai puikią žinią:
- Na ką, Zuza, laikas konkūrui.
Priėjusi sienelę, pasiimu rankon stekutį ir pradžioje jo nenaudodama, bandau užvesti ryžiukę ant pačio žemiausio kryžiuko. Prieš pat kliūtelę ji kažko susiparina, tad iškart pasikliauju steku ir kulnais. Stipriai pasiraginusi vis dėlto priverčiu žirą šokti ir parodau, kas čia šeimininkas.
- Tai ko šitaip pariniesi? Jei jau nori šokti, tai - šok!
Šiek tiek pailsim ir toliau tęsiam treniruotę. Kai Zuza tampa nerangi, susukinėjam kelis, skirtingų dydžių voltukus. Kumelė iškart prasijudina ir jau pati bėga link kliūčių. Vėl bandau šokti be steko. Užsuku platų pusvoltį link keliais centimetrais aukštesnio kryžiuko ir likus vos keliems tempams, tik cakteliu ir šiek tiek palaikau blauzda. Kumelė be jokių abejonių galingai atsispiria ir tvirtai peršoka kliūtikę, tuo mane nudžiugindama.
- Šaunuolė,- pagiriu ją.
Kadangi jau pavargstu, aprisčiuoju kelis ratukus, prasisukinėdama pro tarpelius tarp kliūčių. Paskui visai prie sienelės apžingsniuoju didžiulį ratą ir prijojusi išėjimą, nušokui nuo žirgo. Sutraukiu kilpas, atlaisvinu balno pavaržą ir trumpam padėjusi steką ant sienelės, užsegu žirgui poponą. Tada vėl pasiimu steką ir išsivedu mažę arklidėn.

Temos pavadinimas: Re: Pagrindinis maniežas. Antr. 12 15, 2009 12:41 am

Atšiaušiam su Agaro.
- Seniai matytas vaizdas, arne?- paklausiu Agaro, kaip matau, kaip įdėmiai jis apžvelgia maniežą.- Na gerai, luktelk, jau tuoj pradėsim.
Dėl visa ko steką pasidedu ant sienelės krašto, o poponą numetu toliau. Ištraukiu kilpas, iš akies nustatau ilgį ir jį pataisau ant kitos balnakilpės. Tada kiek timpteliu pavaduką ir vienu kartu užšoku ant žirgo.
- Prr,- nuraminu eržilą, kai šis, vos barbtelėjus į langą, susimėto.- Čia gi tik lietutis.
Per vieną skylę pasiilginu kilpas ir įsėdu giliau į balną.
- Tai ką, pradedam treniruotę. Ji truks tikraai ilgai, bet juk reikia rimtai prasijudėti.
Susirenku pavaduką ir laisvai jį laikydama, paraginu Agaro. Šis taip pat ramiai pradeda žingsniuoti ir reguoja į pavaduką ir blauzdą.
Po kelių didelių ratų žingsnio, keliamės risčią. Žirgas juda minkštai. Vos tik kiek timptelėjus ir palaisvinus pavaduką, šis gerinasi. Palaikius blauzda, pasidaro išvis kaip angeliukas.
Pailginam ir siaurinam risčią. Agaro reguoja vis dar taip pat klusniai ir man vos truktelėjus vadeles, žingsniuoja.
- Na na, mano mažasis angeliukas. Tai ko gi šitaip ramiai? Gi tu ne iš kelmo spirtas berniukas, moki pavaryt. Žiūriu, nejaugi bijai, kad stekutį pasiimsiu.
Eržilas vos išgirdęs kažką apie steką nusipurto ir sumosuoja uodega.
- Gerai jau, aš tik erzinuosi,- nuraminu jį ir bėris vėl nurimsta.
Pasikeitaliojam ir žinginės į risčią ir atvirkščiai, padarom keletą nelauktų sustojimų ir galutinai prisiruošiam zovadai. Laisvą pavaduką kiek patrumpinu, kad žirgas iškar atsilieptų. Tada labiausiai prisilaikau keliais, dėl įvairiausių ožiukų ir iš žinginės, stipriai spustelėjusi žirgą blauzda, sulaukiu energingos zovados.
- Va, o čia jau mano berniukas,- dundėdama kartu su žirgeliu, paploju jam per kaklą.- Vis geriau, negu mėmė.
Keisdami tempučius, apzovaduojam kelioliką ratų. Tada susistabdau mažių ir mažiausiai jėgų reikalaujančią žinginę ir kiek pavaikštinėju.
- Kaip, atsigavai?
Agaro vėl pradeda kvėpuoti normaliai, tad mes toliau tęsiam darbą. Dar trumpai padirbam su zovadėle, pakaitaliojam risčios platumą.
- O dabar laikas jumping'ui!
Rituosi iš balno ir užlenkiu pentinus. Tada iš vienos pusės nusegu vadeles ir per visą ilgį ištiesusi jas, lyg ant kordos patikrinu, ar žirgas klauso nurodymų ir ar normaliai žingsniuoja, risčiuoja ir zovaduoja. Įsitikinusi, jog viskas ok'ei, prisivedu mažių prie kavalečių ir sukeliu jas, kad kliūtys būtų ant pačių viršūnėlių. Tada apibėgu ratą kartu su žirgu ir bėgdama šalia kavalečių, nurodau jam kelią. Eržilas džiugiai, be jokių pastangų, subėga kavaletes ir pačiam gale sustoja piestuku.
- Oo, iš angeliuko - velniukas? Nu ne, ant pavadžio tu čia jau verčiau nepašokinėsi, o tik kojas išsilaužysi. Einu statyti tau kliūtyčių.
Įteikiu bėrį groom'ui, o pati nueinu nuleisti visų kliūčių. Pradžioje pataisau visas manieže esančias statmenas iki 40 cm, tada sustatau kryžiukus iki 60 cm nuo aukščiausiai padėtos kliūties ir sustumiu kelias lygiagretes 35 - 45 cm aukščio. Pasidžiaugiu savo darbu ir grįžusi pas groom'ę, pasiimu Agaro ir pamokau jį šokti pagal balsą. Kai bėris kiek apsipranta, paleidžiu jį nuo šniūro ir palaukiu, kol šis išsidūks. Tada pasikviečiu jį pas save ir nubėgusi į maniežo vidurį, bėgteliu į šoną ir kai žirgas jau būna per kelis tempus nuo kliūties, sumosuoju steku ir šūkteliu. Agaro supranta, kad jis turi šokti ir jau beveik be nuorodų, subėga visas manieže esančias kliūtis, išskyrus lygigretes.
- Na, nebijok,- padrąsinu mažių, kai šis vėl prieš kliūtį nusuka.- Drąsiau!
Kai eržilas pribėga lygigretes aš taip pat bėgu šalia jų ir sumopsuoju steku bei kuo garsiau rikteliu "hoop!". Agarėlis vis tiek nešoka, nors ir pliaukštelėjus stekučiu.
- Taip nieko nebus. Neeisim namo, tol kol tu neišdrįsi.
Prisegu žirgui kordą ir keletą kartų pravedu jį pro lygiagretes. Su korda jis jas įveikia be jokių baimių.
- Bandom laisvai,- pranešu ir nusegu kordikę.
Agaro laisvai strykteli ir pats nubėga link lygiagrečių. Trys tempukai ir nuostabus šuolis. Dar keli tempukai ir šuoliukas įspūdingesnis už pirmąjį.
- Na va, ir pavyko - puikiausiai. Keliaujam namo.
Paleidžiu groom'ę namo. Prisegu Agaro vadeles, sutraukiu kilpas, atleidžiu pavaržą ir užsegu poponą. Steką palieku manieže ir davusi bėriui cukraus, išsivedu jį atgal arklidėn.

» Konkūro maniežas.
» Išjodinėjimo maniežas.