Ateiname su Zuzą ir aš nieko nelaukusi ją paleidžiu. Kumelė grakščiai nurisčiuoja iki žolingo plotelio ir pasilenkusi pradeda skabyti jau šiek teik padžiūvusią žolę.
- Iki, Zuziuk, grįšiu po valandėlės,- teištariu ir ramiai išeinu iš ganyklos.
Po žadėtos valandėlės grįžtu. Zuza jau stovi prie vartelių ir dairosi manęs.
- Aš čia,- šūkteliu ryžiukei iš kitos pusės ir ši nelaukdama atbėga.- Eime namo.
Prisegu jai leicą ir mes ramiai patraukiame arklidėn.