Ateiname su Ferrai ir apeiname mažąją kroso aikštelę. Vėliau pažvelgiame į didesnį aikštę ir pajudam link jos.
- Tai kur šokti nori,- paklausiu mažės, o ši atsuka galvą į mažesnę aikštę ir suprunkščia.- Ok.
Grįžtam į mažesneją kroso aikštelę. Prisiveržiu balną, išsitraukiu kilpas ir pasitaisau pavadį. Tuomet čiumpu steką rankon ir užšoku ant žirgo nugaros. Pasiraginu į žinginę ir mes pradedam apšilimą. Pradžioj keletą minučių pažingsniuojam, vėliau du kartus aprisčiuojam visą aikštę. Galiausiai užsikeliam zovadą ir susukus šiek tiek voltų, judam link apšilimo kliūtelių.
- Hop,- išsprūsta iš mano burnos, kai man nespėjus paraginti Ferrari, ji staigiai kyla iš vietos ir aš daužiuosi į balną.
Bet nieko blogo neįvyksta ir mes tęsiam apšilimą. Užeiname kliūtelę sudarytą iš krūmų, tad kumelė nesistengia ir galinėm kanopom užkliudo krūmų viršų. Keletas šakelių nuskrenda tolyn, bet mes nestojam, o judam link pilnos trasos. Pirmoji kliūtis - senas automobilis. Susirengiu Ferrari ir prieš kliūtį spusteliu kulnais. Ryžiukė puikiai įveikia kliūtį. Palaikydama vidinę blauzdą, visai šalia tvoros, užeiname antrąją kliūtį - rastų krūvą. Ją įveikiam be jokių dunksėjimų, tad nuskriejam prie dar kelių panašių kliūtelių. Galiausiai išvystam kliūtį, suoliuko formos ir už staigaus posūkio, dar kitą krūmą.
- Nežinau, ar spėsiu užsukti,- kiek sulėtinusi tempą, sušnabždu Ferrari.- Turėsim susukti pusvoltę, tik nusileidus ant žemėn.
Šiek tiek išsigąstu, bet tiesiai vedu Ferrari kliūtin. Beveik prie kliūties, šiek tiek timpteliu pavadį dešinėn ir spusteliu žirgą kairiu kulnu. Kumelė viską supranta, ir tik įveikusi suoliuko kliūtį, užsuką ant krūmo ir šį taip pat puikia sušoka. Paploju jai per kaklą i mes trumpiausiu keliu nurisčiuojam iki starto. Ten nušoku nuo žirgo ir labiau užtempiu jojimo gūnią. Tuomet sutraukiu kilpas, atveržiu balną, nusegu vadeles ir vietoj jų pritaisau kordą, kad žirgas galėtų laisviau patekti į arklidę. Šiek tiek pailginu kordą ir mes iškeliaujam arklidžių link.