-Sveika Melisėle,kaip laikais?-paklausiu atėjusi į arklides.
Mellisa linksmai sužvengia.
-Turiu tau skanėstą,ar nori?
Dar vienas linksmas žvengimas.
-Gerai,tuoj duosiu.
Iš kišenės kažkaip ištraukiu pakelį skanėstų su obuoliais.Ištiesiu ranką ir duodu kelis gabaliukus.Mellisa juos nežmoniškai,o arkliškai (
) greit juos sušvveičia ir žiūri į mane vargšėmis akytėmis.
-Na gerai,ir dar vieną duosiu...
Vėl ištiesiu ranką su keliais gabaliukais skanėstų.
-Jau pakaks,storulė būūsi...-paplekšnoju kumelaitei per jos šimą kaklą.
-Na ką,jau einu,-pasakau bet netrukus sulaukiu maldaujamo žvilgsnio,-gal nori į ganyklą ar levadą?-oooj koks garsus žvengimas...
Netrukus ateinu su kantariuku,pavadžiu ir poponu.
-Na gerai,eime.
Uždedu kumelei kantarą,prisegu pavadį ir užmaukšlinu poponą.Išvedu.
Ateinam po kelių valandų.Atsisegam ir nusiimam poponą,atsegu pavadį ir padedu viską už durų.
-Tai iki gražuolėle,-pasakau ir išeinu.