Nekantraudama atbėgu į kiemą. Mašinėlių dar nesimato. Prisėdu ant suoliuko ir laukiu laukiu laukiu. Po kelių minučių toli toli pamatau šviesas. Pašoku nuo suoliuko ir bandau įžiūrėti, ar ten tai ko laukiu. Galiausiai, 4 fūros įrieda į kiemelį. Su didžiuli jauduliu pasitinku pirmąjį vairuotoją. Jis išlipa kartu su pagalbininku ir eina atkelti trapo. Tą patį padaro ir kiti. Bandau įžiūrėti žirgelius esančius viduje, bet ten pernelyg tamsu.
- Ko gi laukiate?- mano mintis nutraukia vairuotojo Zigmo balsas ir aš net krūptelėju.- Kvieskitės arklininkus, nes mes greit išvažiuojam.
Netrukus iš arklidės išnyramano groom'u - Andriaus, Igno ir Kristės siluetai. Šie skubiai atbėga ir įteikia man raudoną kordą.
- Eik vestis Zuzos, o mes pasirūpinsime naujokai,- paaiškina Andrius ir nuskuba prie melsvos fūros. Apsidairau, ir baltoje fūroje pamatau rusva užpakaliuką. Tai Zuza. Linksmai ją pasitinku ir prisegu kordą. Neskubėdama išsivedu iš trapo ir žiūriu, kaip mano groom'ams sekasi tvarkytis su žirgeliais.
- Naujokėliai,- pasakau Zuzai ir paglostau jos snukutį.- O tavęs aš jau buvau pasiilgus. Na, bet nieko. Grįžom vėl į šį žirgynėlį, kartu bus smagiau gyventi.
Pagaliau mano pagalbininkai išsiveda žirgus iš fūros ir aš pabandau atpažinti savo naujuosius augintinius.
Kristina laiko širmą kumelę - ten turėtų būti Vanessa Ra. O Andrius tramdo mano ryžiuką Ferrari. Reiškias pas Igną - Mano pats naujausias gražuolis - Agaro.
Apsidžiaugiu, nes žirgai nuostabūs. Kartu, linksmai besišnekučiuodami, einame link arklidžių.